Yra daugybė darbų, kurių atlikimas be siurblio šiais laikais atrodo tiesiog neįmanoma užduotimi. Tačiau kaip ir visi elektriniai įrenginiai, šie prietaisai veikia tik tuomet kai yra pajungti į elektros lizdą. Ką gi daryti, kai atsiranda siurblio poreikis, tačiau nėra elektros įvado į kurį jį galima būtų įjungti? Išeitis – benzinu arba dyzeliu varomi prietaisai kurių platus pasirinkimas yra pristatomas šioje svetainėje.

Šių siurblių konstrukciją sudaro benzininis arba dyzelinis variklis ir išcentrinis siurblys. Neabejotinas jų pranašumas – gebėjimas veikti vietose be elektros tiekimo. Pakanka tik užpilti degalus ir paklesti variklį, kad prietaisas būtų paruoštas darbui.

Būtent autonomiškumas, kuris išskiria dyzelinius ir benzininius siurblius leidžia jiems atlikti darbus vietose, kuriuose kiti įrenginiai yra bejėgiai:

  • Pumpuoti vandenį iš šulinių, tvenkinių ar upių ir naudoti jį daržų ar sodų laistymui
  • Įvairių talpų pripildymas techniniams tikslams ir taip pat jų ištuštinimas.
  • Vandens tiekimas statybvietėms, kuriose vis dar nėra elektros įvado.
  • Drenažinio siurblio vietoje, sausinant teritorijas po potvynių. Šiuo atveju siurblys turi būti tinkamas dirbti su nešvariu vandeniu.
  • Vandens nuleidimui iš tvenkinių.
  • Kai kuriais atvejais prietaisas gali būti naudojamas ugnies gesinimui.

Renkantis tinkamą prietaisą numatytiems darbams, reikia turėti omenyje pagrindinius skirtumus tarp dažniausias sutinkamų rinkoje modelių:

  • Darbui naudojamas kuras. Kaip jau buvo minėta yra 2 pagrindiniai prietaisų tipai: dyzeliniai ir benzininiai.
  • Naudojimo sritis. Šiuo atveju skystu kuru varomi siurbliai yra skirstomi į buitinius ir pramoninius (profesionalius). Pastarieji dažnai būna gerokai galingesni ir tinka atlikti didesnės apimties darbus bei veikti ilgesnį laiką be kuro papildymo.
  • Pumpuojamo vandens kokybė. Kaip ir kiti siurbliai, šie tinka dirbti su švariu arba nešvariu vandeniu. Pastarieji tinka kais atvejais, kai yra tikimybė, jog į siurblio vidų gali patekti kietosios dalelės.