pedkelnesBesidominčioms mada vieną dieną kyla klausimas apie pėdkelnes: kaip jas derintis, kokios spalvos pėdkelnės turi būti pasirinktos, kur, kada ir kokias padoru dėvėti. Todėl šiandien pateiksime stiliaus egzaminą pėdkelnėms ir pasidomėsime etiketo, protokolo taisyklėmis kaip ir kokias pėdkelnes dėvėti.

Pagal protokolą renginiai skirstomi į dieninius, oficialius ir vakarinius kokteilinius renginius, kuriems taikomos skirtingos aprangos taisyklės. Dieniniuose renginiuose priimtina dėvėti plonytes, kūno spalvos pėdkelnes. Renkantis spalvą, rinkitės kuo artimesnę natūraliai savo kūno spalvai, o ne įdegio. Ir derėtų pamiršti blizgias pėdkelnes. Vakariniam renginiui reiktų rinktis pėdkelnes, kurių spalva dera prie bendro įvaizdžio ir aprangos atspalvių. Netgi juodas plonas pėdkelnes galima derinti prie berankovės suknelės, jei suknelė yra neultralios spalvos.

pedkelnes_michelleElementari ir paprasta taisyklė apie pėdkelnių spalvą – pėdkelnės turi būti šviesesnės už aprangą. Remiantis šia taisykle lengviausia išvengti nesusipratimų. Nepamirškite, jog pėdkelnių atspalvių yra begalės, todėl tikrai išsirinksite tinkamas.

Aukštuomenės renginiuose, kuriuose esama aukštas pareigas užimančių politikų, dvasininkų, gal net karališkųjų šeimų atstovų, klausimas ar dėvėti pėdkelnes ar ne jau neturėtų kilti – pagal protokolą dėvėti būtina.

Pasirinkti pėdkelnes galima pasikliovus savo stiliaus suvokimu ir nuojauta, tačiau lietuvaitėms tai dar sekasi itin sunkiai dėl nepalankiai susiklosčiusios istorijos. Mūsų mamos ir močiutės neturėjo galimybės galvoti apie tai kas dera, o kas ne, nes pėdkelnių pasiūla buvo deficitinė, o paprastoms, ne aukštuomenės damoms prieinamos tik kaproninės ar nuolat smunkančias medvilnines pėdkelnes. Todėl šiuolaikinė moterų karta neturėjo šeimoje pavyzdžio kaip pėdkelnės dėvimos, kaip derinamos, nes tiesiog nebuvo suformuota tokia stiliaus „šeimos mokykla“, kokią turi vakarų šalys. Dėl to dabar atsiradus tokiai didelei pėdkelnių įvairovei ir pasiūlai yra sunkus suprasti ir išsirinkti ką ir kada dėvėti. Tačiau reikia tikėti, jog ir lietuvaitės išmoks to savarankiškai.